Dažnai ginčijamasi, kokia yra žmogaus prigimtis. Be to, kad mes galime kalbėti apie Homo Sapiens (t. y. protingąjį žmogų) skirtinguose moksluose kalbama apie kitus galimus žmogaus apibrėžimus – pavyzdžiui, Homo Creator (kuriantis), Homo Faber (meistraujantis) ar Homo Ludens (žaidžiantis). Ne paskutinę vietą šiame ginče užima ir Homo Politicus, t. y. žmogaus kaip politinio gyvūno koncepcija. Nors į politiką neretai žiūrima tik kaip į abstrakčių elitų reikalą, politiniai procesai paliečia kiekvieno gyvenimą. Neaplenkia jie ir išgalvotų herojų, o fantastinėje literatūroje aptinkama prielaida, kad mums visiems pažįstamas pasaulis gali pasibaigti, leidžia analizuoti, kaip žlunga seni politiniai modeliai ir atsiranda nauji. Nes ir po pasaulio pabaigos politika niekur nedingsta…

Apie pasaulio pabaigas ir politiką Lituanicone pasakos VU Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros asistentas, laisvalaikiu nagrinėjantis ir rašantis fantastiką, dr. Viktor Denisenko.